Siekdami, kad ateityje būtų kuo mažiau nutrauktų kredito sutarčių, norėtume pasidalinti viena aktualia tema- kaip savarankiškai nusistatyti kreditų gavėjams, kredito sutarčių riziką.

Kadangi bankai klientus vertina pagal jų pajamas, šeimos sudėtį, išsilavinimą, būtų naudinga įvertinti kredito gavėjo riziką. Pasiūlymas yra toks, kad kredito sutartys būtų vertinamos (pvz. kaip vertinami investavimo įrankiai pensijų fonduose) – mažos, vidutinės ar aukštos rizikos kredito sutartis.

Mes manome, kad šiuo metu galiojančios atsakingo skolinimosi taisyklės KURIAS TAIKO BANKAI AR KITI KREDITORIAI (kurias nustatė Lietuvos bankas ) neapsaugo šeimų nuo kredito sutarties nutraukimo, pvz.: jeigu šeimos pajamos 2000 Eur, t.y. vyro 1000 Eur ir moters 1000 Eur, jie iš banko gali pasiskolinti 150 000 Eur mėnesio įmoka būtų 805 Eur. Jeigu vienas asmuo prarastų darbą- šeimos pajamos beliktų 1000 Eur, o bankui reiktų mokėti 805 Eur plius komunaliniai mokesčiai. Tai užprogramuotas kredito sutarties nutraukimas arba banko maržos pakėlimas, jeigu šeima neturi susitaupiusi pinigų rezervo.
O kas būtų, jeigu kredito gavėjų pajamos nebūtų vienodos, t.y. vyro 500 Eur, žmonos– 1500 Eur (arba atvirkščiai) ir darbą prarastų šeimos narys, kurio pajamos 1500 Eur?

PAANALIZUOKIME REALIĄ SITUACIJĄ, pvz. šeima planuoja imti kreditą, vyro pajamos 1600Eur/mėn, žmonos 600Eur/mėn. Santaupų šeima turi po NT įsigijimo 1000 eurų.

  1. Turimo arba planuojamo kredito suma: 100 000 eurų.
  2. Mėnesio įmoka už turimą/planuojamą kreditą: 537 eurų.

Rekomenduojame kredito riziką ir įmoką skaičiuoti su 5 proc. palūkanomis (pvz.100 000 Eur kredito įmoka 30 metų laikotarpiui- 537 Eur/mėn, 50 000 eurų kredito įmoka 268 eurų, 150 000 eurų kredito įmoka 805 eurų.)

  1. Kokios gali būti kreditų gavėjų rizikos ?
  • MAŽOS RIZIKOS KREDITAS – kai kredito mokėjimui skiriama ne daugiau kaip 20 proc. gaunamų pajamų.
  • VIDUTINĖS RIZIKOS KREDITAS – kai kredito mokėjimui skiriama 20-30 proc. gaunamų pajamų.
  • AUKŠTOS RIZIKOS KREDITAS –  kai kredito mokėjimui skiriama 30-40 proc. gaunamų pajamų.

Prie aukštos rizikos taip pat priskiriami šie faktoriai:

3.1. Jeigu Jūs vienas kredito gavėjas;
3.2.  Šeimoje dirba tik vienas šeimos narys;
3.3.  Šeima turi verslą ir iš jo gauna nuo 50-100 % pajamų;
3.4. Vieno iš kredito gavėjų pajamos dvigubai didesnės (pvz. vienas uždirba 600 Eur/mėn, kitas 1600 Eur/mėn)
3.5. Vienas arba abu kredito gavėjai dirba užsienyje arba turi sezoninį darbą;
3.6.  Liga;
3.7.  Turimas daugiau nei vienas kreditas;

NUSTATĖME, kad pavyzdyje nurodytos šeimos kredito gavėjų rizika priskirta prie AUKŠTOS KREDITO RIZIKOS pagal 3.4 punktą.

Patarimai šeimai, jeigu kredito rizika aukšta: rekomenduojame turėti 3-6 mėn. pajamų dydžio šeimos išlaidų rezervą sąskaitoje ir įvertinti pasekmes, kas bus, jeigu to rezervo nebus.
Pasirašykite minimalų kredito grąžinimo planą, kuriame atsispindėtų tai, kaip šeima planuoja grąžinti kreditą ir ką darytų, jeigu prarastų darbą, susirgtų ar dėl kitų priežasčių negalėtų mokėti už kreditą (tokių mini kreditų grąžinimo planų „verslo planų” bankai prašo verslininkų, kurie skolinasi tik po 20 000 EUR, bet neprašo šeimų, kurios NT pirkimui ar namo statyboms skolinasi 100 000 ar 200 000 Eur).

Susipažinkite su mūsų rekomenduojama kreditų rizikų nustatymo metodika.
MAŽA RIZIKA
  • Kredito santykis su pajamomis iki 20 proc. nuo šeimos pajamų (dviems).
  • Kredito santykis su pajamomis nuo 20 iki 30 proc. santaupos virš 6 mėn. šeimos išlaidų rezervas.
  • Kredito santykis su pajamomis nuo 30 iki 40 proc. santaupos virš 12 mėn. šeimos išlaidų rezervas.

Rekomendacija išlaikyti mažą riziką

  • Turėkite virš 3-6 mėn. ir daugiau išlaidų santaupų rezervą.
  • Susikurkite pasyvias pajamas, kad už kreditą mokėtumėte iš papildomų pajamų.
  • Neprisiimkite kitų kreditų, kurie viršytų 20-30 proc. nuo tvarių pajamų.
VIDUTINĖ RIZIKA
  • Kredito santykis su pajamomis nuo 20 – 30 proc. nuo šeimos pajamų .
  • Kredito santykis su pajamomis nuo 30 iki 40 proc. santaupos virš 6 mėn. šeimos išlaidų rezervas.

Rekomendacija sumažinti riziką iki minimumo

  • Sukaupti 6 mėn. išlaidų santaupų rezervą.
  • Susikurkite pasyvias pajamas, kad už kreditą mokėtumėte iš papildomų pajamų.
  • Neprisiimkite kitų kreditų, kurie viršytų 30 proc. nuo tvarių pajamų.
AUKŠTA RIZIKA
  • Kredito santykis su pajamomis nuo 30 – 40 proc.

Rekomendacija sumažinti riziką iki minimumo

  • Sukaupti 6 mėn. išlaidų santaupų rezervą.
  • Susikurkite pasyvias pajamas, kad už kreditą mokėtumėte iš papildomų pajamų.
  • Neprisiimkite kitų kreditų, kurie viršytų 40 proc. nuo tvarių (į rankas) pajamų.

Bendros rekomendacijos, kad išlaikyti finansini stabilumą

Išlaikykite fiksuotų šeimos išlaidų pinigų rezervą 6 mėn. ir daugiau (tuo atveju, jeigu prarastumėte darbą ar atsirastų nenumatytų išlaidų).

  • Skaitykite 1-2 knygas per metus apie finansus.
  • Lankykite per metus 2-3 seminarus apie finansus.
  • Priimdami svarbius finansinius sprendimus ar pasirašydami finansinę sutartį konsultuokitės su nepriklausomais specialistais.
  • Užsirašykite į specializuotus mokymus prieš rinkdamiesi investavimo įrankius.
  • Neimkite kitų kreditų (lizingų, vartojamų ar kreditų kortelių su limitu) jeigu dėl to padidės jūsų kredito rizika.

PATARIMAS : Iškilus klausimui dėl kredito rizikos, užduokite sau klausimą, iš ko mokėsite kreditą jeigu prarasite darbą ir kiek išgyvensite iš sukauptų santaupų.

Mūsų pagrindinis tikslas dėl kredito sutarčių, kad atsakomybė būtų taikoma ne tik kredito gavėjui, bet ir bankui, kredito įstaigai, kuri priima sprendimą dėl kredito suteikimo. Siūlymas būtų toks, kad būtų vertinamos ne tik žmogaus pajamos, bet ir kompetencija, kad atsakomybė būtų suteikiama ne tik kredito gavėjui, bet ir kredito davėjui.

Kadangi šiuo metu atsakomybę prisiima tik asmuo (asmenys), imanti(ys)s kreditą, tai po kredito sutarties nutraukimo bankai ne tik kad nepatiria nuostolių, bet dar ir lieka su dideliu pelnu. Kadangi bankai skolina pinigus kurių neturi (naudoja pinigų multiplikavimą) ir žmonėms nustojus mokėti kreditą, žmonių įsigytą NT parduoda per antstolius už 50-70 procentų NT vertės, tai žmonės lieka be NT ir negrąžinę kredito. Šeimos lieka skoloje ir yra priverstos išvykti iš Lietuvos (šiuo metu jau išvykusių yra apie 1 mln. žmonių), dalis iš jų, kad atsiskaitytų su bankais ir antstoliais. Kredito sutarčių nutraukimas sprendžiamas kredito gavėjų sąskaita. Kredito gavėjui nevykdant kredito sutarties sąlygų jis gauna 2-3 įspėjimus iš banko, o po 120 dienų kredito sutartis tiesiog nutraukiama.

Jeigu matote, kad galite vėluoti mokėti įmokas, rekomenduojama pasinaudoti 3 mėn. kreditų atostogomis (reikės mokėti tik palūkanas) ir nelaukti, kol pradėsite vėluoti, nes bankas nebegalės pagal ES direktyvą taikyti kredito atostogų. Iš mūsų patirties galime pasakyti, kad bankai ir kiti kreditoriai kredito įmokų vėlavimo atvejais koreguoja kredito sutartis ir pakelia banko maržą 1-2 proc. dėl ko kreditas gali pabrangti 10-15 proc. nuo kredito likučio (tai gali sudaryti pvz. nuo 100 000 kredito likučio 10 000 – 15 000 eurų). Keista, kad įmonėms kurios susiduria su finansiniais sunkumais yra suteikiama susitvarkyti finansus ir pradėti mokėjimus per 12 ir daugiau mėn.(kai taikomas įmonės restruktūrizavimas).

Pagal ES direktyvą buvo galima nustatyti žmonėms kredito atostogas nuo 3 iki 12 mėn, bet Lietuvos bankas nustatė minimalias, tik 3 mėn., kredito atostogas. Iš mūsų patirties galime teigti, kad skyrybų atveju, naujo darbo paieškoms, ar Jūsų įmonės bankroto atveju kai vėluojama mokėti algą 3 mėn., kredito atostogos nepadės.
Mūsų nuomone, reikėtų įvesti reglamentą, kad tuo atveju, kai kredito gavėjui suteikiamas kreditas, neatitinkantis kredito gavėjo galimybių, patiriami nuostoliai dėl kredito sutarties nutraukimo būtų dalijami per pus- tiek kredito gavėjui, tiek kredito davėjui. Tokiu atveju, kredito gavėjo galimybės grąžinti kreditą būtų vertinamos atsakingiau.

Sprendimo būdai:  jeigu kredito gavėjui gresia kredito sutarties nutraukimas, bankas turėtų padėti kredito gavėjui spręsti susidariusią situaciją, kad kuo mažiau nukentėtų abi šalys ir būtų surasti abipusiai palankūs sprendimai. Pvz.: būtų galima naudotis Skandinavijos šalių pavyzdžiu ir padėti šeimai persikelti į mažesnį būstą su mažesne įmoka arba savivaldybės perimtu laikiną kreditų įmokų mokėjimą kol kredito gavėjas susiras darbą ir kt. variantai. Valstybė, bankai, LB turėtu dėti visas pastangas, kad nebūtų nutraukta kredito sutartis, o šeima palikta be būsto ir su skolomis. Šiai dienai Lietuvos valstybė (finansų ministerija, Lietuvos bankas) nėra numatę jokio gelbėjimosi plano žmonėms, jeigu pasikartotų 2008m. finansų krizė, todėl žmonės turi labai gerai pasverti savo rizikas ir tik tada imti kreditą.

PASTABA: Kreditų rizikos sukurtos tam, kad padėtų kredito gavėjams susigaudyti, kokį kreditą imate – MAŽOS, VIDUTINĖS AR AUKŠTOS RIZIKOS, kad galėtumėte kontroliuoti savo riziką ir laiku priimti sprendimus, kad nebūtų nutraukta kredito sutartis. Pagal įstatymus, jeigu kredito gavėjas vėluoja mokėti įmoką 90 d. kredito sutartis gali būti nutraukta vienašališkai.

KREDITO RIZIKOS taisyklės yra tik rekomendacinio pobūdžio, kurių laikosi Finansų ir kreditų valdymo asociacijos nariai. Jeigu kyla papildomų klausimų ar reikalingi papildomi patarimai- kreipkitės mūsų nurodytais kontaktais.