Kas yra EURIBOR ir kaip jis veikia būsto paskolą?

Pasirašant būsto paskolos sutartį dėmesys dažniausiai krypsta į mėnesio įmoką, banko maržą ir kredito grąžinimo terminą. Tačiau yra dar vienas rodiklis, kuris gali turėti didelę įtaką būsto paskolos kainai – EURIBOR.

Būtent dėl jo pokyčių mėnesio paskolos įmoka gali padidėti arba sumažėti, nors paskolos suma ir banko marža nesikeičia. Todėl EURIBOR svarbu suprasti ne tik jau turintiems būsto kreditą, bet ir tiems, kurie dar tik planuoja skolintis.

EURIBOR – tai euro tarpbankinės pinigų rinkos palūkanų normų rodiklis, dažnai naudojamas apskaičiuojant kintamąsias būsto paskolų palūkanas. Kai EURIBOR kyla, būsto paskolos su juo susietos palūkanos paprastai didėja, o jam mažėjant – mažėja. Faktinis mėnesio įmokos pokytis priklauso nuo paskolos sutarties sąlygų.

Kas yra EURIBOR ir kas jį nustato?

  • EURIBOR pavadinimas kilęs iš anglų kalbos termino Euro Interbank Offered Rate. Tai orientacinis palūkanų normų rodiklis, atspindintis, kokiomis palūkanomis kredito įstaigos galėtų pritraukti neužtikrintas lėšas eurais didmeninėje pinigų rinkoje.

  • EURIBOR administruoja Europos pinigų rinkų institutas (EMMI), kuris skelbia rodiklio reikšmes pagal nustatytą metodiką.

  • Kaip aiškinama oficialiame Europos pinigų rinkų instituto EURIBOR aprašyme, rodiklis apskaičiuojamas naudojant hibridinę metodiką, pagal kurią pirmiausia remiamasi tinkamais realiais pinigų rinkos sandoriais, o prireikus – kitais metodikoje numatytais duomenimis.

  • EURIBOR skelbiamas kiekvieną TARGET darbo dieną ir turi penkis skirtingus terminus: vienos savaitės, vieno, trijų, šešių ir dvylikos mėnesių.

Būsto paskolų sutartyse Lietuvoje dažniausiai sutinkamas 3, 6 arba 12 mėnesių EURIBOR.

Svarbu žinoti, kad EURIBOR nėra tiesiogiai Europos Centrinio Banko nustatoma palūkanų norma. Jis formuojasi pinigų rinkoje, tačiau ECB pinigų politikos sprendimai daro jam reikšmingą įtaką.

Kaip EURIBOR veikia būsto paskolos palūkanas?

Daugeliu atvejų kintamosios būsto paskolos palūkanos susideda iš dviejų dalių – banko maržos ir EURIBOR.

Jų suma sudaro bendrą paskolai taikomą metinę palūkanų normą.

Būsto paskolos palūkanos = banko marža + EURIBOR

Pavyzdžiui, jeigu banko marža yra 1,5 proc., o sutartyje taikomas EURIBOR siekia 2 proc., bendra metinė palūkanų norma sudaro 3,5 proc.

Jeigu EURIBOR padidėtų iki 3 proc., bendra palūkanų norma pakiltų iki 4,5 proc., jei marža nesikeistų.

Tačiau mėnesinė įmoka perskaičiuojama ne kiekvieną dieną. Tai priklauso nuo sutartyje numatyto palūkanų keitimo periodiškumo.

Kas yra banko marža ir kuo ji skiriasi nuo EURIBOR?

Banko marža yra individualiai kredito gavėjui nustatoma palūkanų dalis, priklausanti nuo banko kainodaros, kliento rizikos, finansavimo sąlygų ir kitų veiksnių.

EURIBOR yra išorinis rinkos rodiklis, o maržą nustato kredito davėjas.

Kaip paaiškina Lietuvos bankas, pristatydamas būsto kredito maržos reikšmę, marža apima įvairias kredito davėjo sąnaudas, rizikos vertinimą ir pelno dalį.

Būsto paskolos sutartyje su kintamosiomis palūkanomis turi būti nurodytas maržos dydis ir sąlygos, kuriomis ji gali būti keičiama.

Todėl lyginant bankų pasiūlymus verta atkreipti dėmesį ne tik į tuo metu galiojantį EURIBOR, bet ir į siūlomą maržą. Net nedidelis jos skirtumas gali turėti įtakos bendrai paskolos kainai per daugelį metų.

Kiek pasikeičia būsto paskolos įmoka pakilus EURIBOR?

EURIBOR pokyčio poveikis priklauso nuo likusios paskolos sumos, termino, grąžinimo būdo ir bendros palūkanų normos.

Įsivaizduokime, kad žmogus turi 150 000 Eur būsto paskolą, kurios likęs grąžinimo terminas yra 25 metai. Banko marža sudaro 1,5 proc., o įmokos mokamos anuiteto metodu.

Palyginkime, kaip keistųsi mėnesio įmoka esant skirtingoms EURIBOR reikšmėms.

EURIBOR

Bendra metinė palūkanų norma

Preliminari mėnesio įmoka

1 %

2,5 %

Apie 673 Eur

2 %

3,5 %

Apie 751 Eur

3 %

4,5 %

Apie 834 Eur

4 %

5,5 %

Apie 921 Eur

Skaičiavimai iliustraciniai. Daroma prielaida, kad palūkanų norma išliktų pastovi visą nurodytą laikotarpį, neįtraukiami papildomi mokesčiai ir netaikomos sutartinės palūkanų ribos.

Šis pavyzdys rodo, kad EURIBOR padidėjus nuo 2 iki 4 proc., mėnesio įmoka galėtų padidėti maždaug 170 Eur.

Per metus tai sudarytų daugiau kaip 2 000 Eur papildomų išlaidų, jei toks įmokos skirtumas išliktų visus metus.

Todėl renkantis būsto paskolą svarbu įvertinti ne tik šiandieninę įmoką, bet ir tai, kiek ji galėtų padidėti pasikeitus palūkanų normoms.

Kuo skiriasi 3, 6 ir 12 mėnesių EURIBOR?

Vienas dažniausių klausimų renkantis būsto paskolą – kurį EURIBOR laikotarpį geriau pasirinkti.

Skirtumas pirmiausia susijęs su tuo, kaip dažnai perskaičiuojama kintamoji paskolos palūkanų norma.

3 mėnesių EURIBOR. Paskolos palūkanos paprastai perskaičiuojamos kas tris mėnesius. Tai reiškia, kad EURIBOR pokyčiai mėnesio įmoką gali paveikti greičiau.

6 mėnesių EURIBOR. Palūkanos paprastai perskaičiuojamos kas pusmetį. Šis laikotarpis leidžia iš anksto žinoti taikomą normą ilgesniam laikui, tačiau jos pokyčiai atsispindi rečiau.

12 mėnesių EURIBOR. Palūkanos paprastai perskaičiuojamos kartą per metus. Tarp perskaičiavimų įmoka dėl EURIBOR pokyčių nesikeičia, tačiau nauja norma gali reikšmingiau skirtis nuo ankstesnės.

EURIBOR laikotarpis

Palūkanų perskaičiavimas

Pagrindinė ypatybė

3 mėnesių

Kas 3 mėnesius

Greitesnis reagavimas į rinkos pokyčius

6 mėnesių

Kas 6 mėnesius

Rečiau keičiama palūkanų norma

12 mėnesių

Kas 12 mėnesių

Ilgesnis laikotarpis su ta pačia taikoma norma

Nė vienas iš šių variantų nėra savaime geriausias visiems.

Pavyzdžiui, mažėjant EURIBOR, trumpesnis perskaičiavimo laikotarpis gali leisti greičiau pasinaudoti mažesnėmis palūkanomis. Tačiau EURIBOR kylant poveikis gali būti priešingas.

Be to, skirtingų terminų EURIBOR reikšmės nebūtinai sutampa. Todėl vertinant pasiūlymus reikia palyginti ne vien perskaičiavimo dažnumą, bet ir konkrečias palūkanų normas.

Kodėl EURIBOR kyla arba mažėja?

EURIBOR pokyčius lemia euro zonos pinigų rinkos sąlygos, lūkesčiai dėl palūkanų normų ir Europos Centrinio Banko vykdoma pinigų politika.

ECB vienas pagrindinių tikslų yra palaikyti kainų stabilumą euro zonoje. Kai infliacija tampa pernelyg didelė, centrinis bankas gali didinti pagrindines palūkanų normas, siekdamas mažinti skolinimosi ir vartojimo augimą.

Kai infliacinis spaudimas silpnėja ir ekonominės sąlygos leidžia, ECB gali palūkanų normas mažinti.

Tokie sprendimai daro įtaką pinigų rinkai, todėl gali keistis ir EURIBOR.

Šis ryšys išsamiau paaiškintas Lietuvos banko informacijoje apie EURIBOR ir būsto paskolų palūkanas.

Tačiau EURIBOR nebūtinai keičiasi tik tada, kai ECB oficialiai paskelbia naują sprendimą. Finansų rinkos iš anksto vertina galimus ekonomikos ir pinigų politikos pokyčius, todėl EURIBOR gali į juos reaguoti anksčiau.

Dėl šios priežasties tiksliai prognozuoti būsimas EURIBOR reikšmes sudėtinga.

Kas nutinka būsto paskolai, kai EURIBOR mažėja?

Mažėjantis EURIBOR paprastai yra palankus žmonėms, turintiems būsto paskolas su kintamosiomis palūkanomis.

Kai pagal sutartį ateina palūkanų perskaičiavimo diena, mažesnė EURIBOR reikšmė gali sumažinti bendrą palūkanų normą ir mėnesio įmoką.

Tačiau poveikis nėra momentinis. Pavyzdžiui, jeigu paskolai taikomas 6 mėnesių EURIBOR, o jo reikšmė rinkoje sumažėja praėjus vos mėnesiui po paskutinio perskaičiavimo, naujoji reikšmė paprastai bus pritaikyta tik kitą sutartyje numatytą datą.

Todėl stebint EURIBOR pokyčius svarbu žinoti savo kredito sutarties sąlygas ir artimiausią palūkanų perskaičiavimo dieną.

Taip pat reikia atsižvelgti į tai, ar sutartyje numatyta minimali EURIBOR reikšmė ar kitos palūkanų skaičiavimo sąlygos.

Kintamosios ar fiksuotosios palūkanos – ką rinktis?

Renkantis būsto paskolą galima susidurti su dviem pagrindinėmis palūkanų rūšimis – kintamosiomis ir fiksuotosiomis.

Kintamosios palūkanos susiejamos su EURIBOR ar kitu indeksu, todėl ateityje gali didėti arba mažėti.

Fiksuotoji palūkanų norma nustatoma sutartyje numatytam laikotarpiui ir nepriklauso nuo EURIBOR svyravimų tuo laikotarpiu.

Nuo 2025 m. gegužės 1 d. Lietuvoje įsigaliojusi fiksuotųjų palūkanų apibrėžtis numato, kad jos nebūtinai turi galioti visą paskolos sutarties laikotarpį. Svarbiausia, kad fiksavimo laikotarpiu norma nebūtų susieta su kintamu indeksu.

Šis skirtumas išsamiau aptariamas Lietuvos banko būsto paskolos palūkanų paaiškinimuose.

Renkantis tarp fiksuotųjų ir kintamųjų palūkanų verta atsakyti į kelis klausimus. Ar svarbu, kad mėnesio įmoka tam tikrą laiką nesikeistų? Ar turimos pakankamos santaupos galimam įmokų padidėjimui? Kiek laiko planuojama išlaikyti paskolą?

Jeigu svarbiausia išlaidų prognozuojamumas, fiksuotosios palūkanos gali būti patrauklus variantas. Jeigu priimtina didesnė rinkos pokyčių rizika, galima svarstyti kintamąsias palūkanas.

Vis dėlto galutinį sprendimą reikėtų priimti įvertinus konkrečius bankų pasiūlymus ir bendrą kredito kainą.

Ar galima sumažinti būsto paskolos palūkanas, net jei EURIBOR nesikeičia?

Taip. Nors vienas žmogus negali pakeisti EURIBOR reikšmės, tam tikrais atvejais jis gali siekti geresnių banko taikomos maržos sąlygų.

Pavyzdžiui, per kelerius metus gali pagerėti paskolos gavėjo finansinė situacija, padidėti pajamos arba sumažėti negrąžinta paskolos dalis. Tokiu atveju galima kreiptis į esamą banką ir aptarti maržos peržiūrėjimo galimybes.

Kitas variantas – būsto paskolos refinansavimas, kai esamas kreditas perkeliamas į kitą finansų įstaigą palankesnėmis sąlygomis.

Tačiau prieš priimant sprendimą svarbu įvertinti ne tik siūlomą maržą, bet ir refinansavimo išlaidas, naujos sutarties sąlygas bei bendrą galimą finansinę naudą.

Dėl šios priežasties žmonėms, norintiems peržiūrėti turimos paskolos sąlygas arba palyginti naujus pasiūlymus, gali būti naudinga būsto paskolos konsultacija.

„Paskolų ekspertai“ gali padėti įvertinti skirtingų kredito pasiūlymų sąlygas ir suprasti, kokią įtaką marža, EURIBOR laikotarpis bei kiti sutarties elementai turėtų ilgalaikėms išlaidoms.

Kaip pasiruošti galimam EURIBOR padidėjimui?

Net jeigu būsto paskolos įmoka šiuo metu yra lengvai įveikiama, verta numatyti ir mažiau palankų scenarijų.

Lietuvos bankas rekomenduoja įvertinti, kaip pasikeistų finansinė padėtis padidėjus palūkanoms. Tai ypač svarbu žmonėms, kurių mėnesio biudžete būsto paskola jau dabar sudaro reikšmingą išlaidų dalį.

Praktiškai tai galima padaryti paskaičiuojant, kiek padidėtų įmoka, jeigu bendra palūkanų norma pakiltų vienu ar dviem procentiniais punktais.

Taip pat verta turėti finansinį rezervą, peržiūrėti nebūtinas išlaidas ir įvertinti, ar paskolos suma atitinka ilgalaikes finansines galimybes.

Jeigu kylančios palūkanos pradėtų kelti sunkumų mokant įmokas, svarbu kuo anksčiau susisiekti su kredito davėju ir aptarti galimus sprendimus.

Dažniausiai užduodami klausimai apie EURIBOR

Kas yra EURIBOR paprastais žodžiais?

EURIBOR yra euro pinigų rinkos palūkanų normų rodiklis. Jis dažnai naudojamas apskaičiuojant kintamąsias būsto paskolų palūkanas. Didėjant EURIBOR, paskolos palūkanos paprastai kyla, o jam mažėjant – mažėja.

Ar EURIBOR gali būti neigiamas?

Taip. Praeityje EURIBOR buvo neigiamas. Tačiau būsto paskolos sutartyje gali būti numatyta, kad neigiama EURIBOR reikšmė skaičiuojant palūkanas prilyginama nuliui. Todėl svarbu patikrinti konkrečias sutarties sąlygas.

Kur galima sužinoti EURIBOR reikšmę?

Oficialią informaciją apie EURIBOR ir jo skelbimo tvarką pateikia Europos pinigų rinkų institutas. Aktualias EURIBOR reikšmes taip pat galima rasti per įgaliotus finansinių duomenų tiekėjus ir finansų įstaigų informaciniuose puslapiuose.

Ar EURIBOR sumažėjus automatiškai mažėja paskolos įmoka?

Ne iš karto. Paskolos palūkanos perskaičiuojamos sutartyje numatytu periodiškumu, pavyzdžiui, kas tris, šešis ar dvylika mėnesių. Nauja EURIBOR reikšmė paprastai pritaikoma artimiausią perskaičiavimo dieną.

Ar geriau rinktis 3 ar 6 mėnesių EURIBOR?

Tai priklauso nuo konkrečių EURIBOR reikšmių, banko pasiūlymo ir asmeninio požiūrio į palūkanų svyravimus. Trijų mėnesių EURIBOR leidžia greičiau pajusti rinkos pokyčius, o šešių mėnesių EURIBOR užtikrina ilgesnį laikotarpį tarp palūkanų perskaičiavimų.

Ar galima derėtis dėl EURIBOR?

Ne. EURIBOR yra išorinis rinkos rodiklis, kurio bankas individualiai klientui nenustato. Tačiau dėl banko maržos ir kitų kredito sąlygų galima derėtis.

Ką svarbiausia suprasti apie EURIBOR?

EURIBOR yra viena pagrindinių sudedamųjų dalių, lemiančių būsto paskolos su kintamosiomis palūkanomis kainą. Jo pokyčiai gali tiesiogiai paveikti mėnesio įmokas ir ilgalaikį šeimos biudžetą.

Tačiau renkantis būsto paskolą nereikėtų koncentruotis vien į dabartinę EURIBOR reikšmę. Ne mažiau svarbi banko marža, palūkanų perskaičiavimo laikotarpis, paskolos terminas ir asmeninis finansinis rezervas.

Būsto paskola yra ilgalaikis sprendimas, todėl svarbu rinktis sąlygas, kurios būtų priimtinos ne tik esant dabartinėms, bet ir galimai pasikeitusioms palūkanų normoms.

Ženkite kitą žingsnį savo svajonių namų link

Norite sužinoti, kiek reikia uždirbti, kad gautumėte būsto paskolą?  Paskoluekspertai.ltsuteiks ekspertų konsultaciją, pritaikytą būtent jūsų situacijai. Mūsų specialistai padės įvertinti jūsų finansines galimybes, išsamiai paaiškins visą procesą ir pasiūlys tinkamiausius paskolos variantus. Pradėkite savo kelią į nuosavus namus jau šiandien su patikima profesionalų pagalba.

 

    Į viršų