Įsivaizduokite situaciją: radote patinkantį butą, įvertinote jo vietą, išplanavimą ir net pradėjote planuoti įsikraustymą. Tačiau lieka vienas svarbiausias klausimas – ar bankas suteiks pakankamą būsto paskolą? Ir kiek iš tiesų galite pasiskolinti pagal savo gaunamas pajamas?

Būsto paskolos dydis priklauso nuo mėnesinių pajamų, turimų finansinių įsipareigojimų, pradinio įnašo ir pasirinkto paskolos termino. Lietuvoje nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d. galioja reikalavimas, pagal kurį bendra finansinių įsipareigojimų mėnesio įmokų suma paprastai negali viršyti 50 proc. tvarių pajamų, naujos būsto paskolos įmoką apskaičiuojant su ne mažesne kaip 6 proc. metine palūkanų norma.

Tačiau šis limitas dar neparodo, kokią paskolą konkrečiam žmogui suteiks bankas. Tam reikia įvertinti daugiau aplinkybių.

Kaip apskaičiuojama būsto paskola pagal pajamas?

Bankas pirmiausia vertina, kiek pinigų žmogus reguliariai gauna ir kokią jų dalį jau skiria finansiniams įsipareigojimams.

Pagal Lietuvos banko nustatytą paskolos įmokos ir pajamų santykio (DSTI) vertinimo tvarką, naujos būsto paskolos įmoka, apskaičiuota taikant ne mažesnę kaip 6 proc. metinę palūkanų normą, kartu su kitų finansinių įsipareigojimų įmokomis paprastai negali viršyti pusės tvarių mėnesio pajamų.

Pavyzdžiui, jeigu žmogus uždirba 2 000 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius ir neturi kitų paskolų, pagal šį kriterijų vertinama būsto paskolos įmoka galėtų siekti iki 1 000 Eur.

Tačiau bankas taip pat įvertins pragyvenimo išlaidas, šeimos sudėtį, išlaikytinius ir pajamų stabilumą. Todėl reali maksimali paskolos suma gali būti mažesnė.

Kokią būsto paskolą galima gauti uždirbant 1 500, 2 000 ar 2 500 Eur?

Kad būtų lengviau suprasti pajamų ir paskolos dydžio ryšį, palyginkime tris situacijas.

Skaičiavimai iliustraciniai. Taikoma 6 proc. metinė palūkanų norma, 30 metų grąžinimo terminas ir anuiteto metodas. Daroma prielaida, kad žmogus neturi kitų finansinių įsipareigojimų. Tai matematinė DSTI kriterijaus riba, o ne banko pasiūlymas ar garantuojama paskolos suma.

Ši lentelė atskleidžia svarbų dalyką: didesnės pajamos paprastai leidžia pretenduoti į didesnę būsto paskolą, tačiau vien atlyginimas nėra pakankamas rodiklis.

Pavyzdžiui, 2 500 Eur uždirbantis žmogus, kuris kiekvieną mėnesį moka 400 Eur automobilio lizingo įmoką, gali turėti mažesnes skolinimosi galimybes nei 2 000 Eur uždirbantis žmogus be kitų įsipareigojimų.

Kodėl bankas gali pasiūlyti mažesnę paskolą, nei tikėjotės?

Dažna situacija – žmogus savarankiškai apskaičiuoja, kiek galėtų pasiskolinti, tačiau bankas pasiūlo mažesnę sumą.

Tai nebūtinai reiškia, kad jo pajamos yra per mažos. Kredito davėjas vertina bendrą finansinį pajėgumą, o ne vien mėnesio atlyginimą.

Svarbiausi veiksniai yra trys.

1. Turimi finansiniai įsipareigojimai

Automobilio lizingas, vartojimo paskolos ar kiti kreditai mažina pajamų dalį, kuri gali būti skiriama naujai būsto paskolai.

Tarkime, žmogus uždirba 2 000 Eur per mėnesį ir moka 250 Eur vartojimo paskolos įmoką.

Pagal bendrąją 50 proc. ribą visiems finansiniams įsipareigojimams galėtų būti skiriama iki 1 000 Eur, tačiau naujos būsto paskolos įmokai pagal vertinimo metodiką liktų ne daugiau kaip 750 Eur.

Tai reiškia, kad net ir palyginti nedidelis esamas kreditas gali turėti įtakos galimai būsto paskolos sumai.

2. Pajamų stabilumas

Bankams svarbu ne tik tai, kiek žmogus uždirba šiandien, bet ir tai, ar panašias pajamas jis galės gauti ateityje.

Pagal Lietuvos banko skelbiamus atsakingojo skolinimo reikalavimus, kredito davėjas turi vertinti bent šešių mėnesių tvarių pajamų istoriją ir jų ilgalaikį stabilumą.

Jeigu dalį pajamų sudaro nereguliarūs priedai, premijos ar sezoninės veiklos uždarbis, bankas gali vertinti tik tam tikrą jų dalį arba prašyti papildomų dokumentų.

3. Namų ūkio išlaidos

Du žmonės, uždirbantys po 2 000 Eur, nebūtinai turės vienodas galimybes pasiskolinti.

Vienas gali gyventi vienas ir neturėti išlaikytinių. Kitas – auginti du vaikus ir turėti didesnes būtinas mėnesio išlaidas.

Bankas turi įvertinti, ar sumokėjus būsto paskolos įmoką liks pakankamai lėšų kasdieniams poreikiams.

Todėl maksimali paskolos suma kiekvienu atveju nustatoma individualiai.

Ar imant būsto paskolą kartu galima pasiskolinti daugiau?

Būsto paskolą imant su sutuoktiniu ar kitu bendraskoliu, vertinamos bendros pajamos ir finansiniai įsipareigojimai.

Jeigu vienas žmogus uždirba 1 700 Eur, o kitas – 1 300 Eur, bendros jų mėnesio pajamos sudaro 3 000 Eur.

Tai gali suteikti galimybę gauti didesnę paskolą nei kreipiantis vienam.

Tačiau svarbu suprasti, kad bankas vertins ir abiejų žmonių turimas paskolas, kredito istoriją, išlaidas bei pajamų stabilumą.

Be to, abu bendraskoliai prisiima atsakomybę už kredito grąžinimą pagal sutarties sąlygas.

Dėl šios priežasties sprendimą skolintis kartu verta vertinti ne tik pagal didesnę galimą sumą, bet ir pagal ilgalaikį finansinį saugumą.

Ar galima gauti būsto paskolą dirbant pagal individualią veiklą?

Taip. Individualią veiklą vykdantys žmonės taip pat gali gauti būsto paskolą, tačiau bankai jų finansinę situaciją dažnai vertina kitaip nei pagal darbo sutartį dirbančių asmenų.

Savarankiškai dirbančių žmonių pajamos gali skirtis kiekvieną mėnesį. Vieną laikotarpį užsakymų būna daug, kitą – gerokai mažiau.

Dėl to bankas gali prašyti metinių pajamų deklaracijų, banko sąskaitų išrašų ir kitų veiklos tęstinumą patvirtinančių dokumentų.

Pavyzdžiui, jeigu individualią veiklą vykdantis specialistas per metus gauna 36 000 Eur pajamų, tai dar nereiškia, kad bankas jo mėnesio pajamas vertins kaip 3 000 Eur.

Svarbu, kokią dalį sudaro veiklos išlaidos, mokėtini mokesčiai ir kokios pajamos iš tiesų lieka asmeniniams poreikiams.

Savarankiškai dirbantiems žmonėms ypač naudinga finansavimo galimybes įvertinti prieš pradedant aktyvią būsto paiešką, nes bankų taikomi pajamų vertinimo metodai gali skirtis.

Kokią įtaką paskolos dydžiui turi pradinis įnašas?

Net ir pakankamai uždirbantis žmogus negalės įsigyti pasirinkto būsto su paskola, jeigu neturės reikalingo pradinio įnašo.

Nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d. pirmąjį būstą perkantiems ir nustatytus kriterijus atitinkantiems gyventojams taikomas 10 proc. minimalus pradinis įnašas. Kitais atvejais dažniausiai reikia 15 arba 30 proc. nuosavų lėšų.

Šie pakeitimai išsamiau paaiškinti Lietuvos banko pranešime apie 2026 metų būsto finansavimo reikalavimus.

Pavyzdžiui, 150 000 Eur vertės būstui įsigyti, taikant 10 proc. pradinį įnašą, reikėtų turėti bent 15 000 Eur nuosavų lėšų, o likusius 135 000 Eur būtų galima siekti finansuoti paskola.

Tačiau tam būtina atitikti ir pajamų, kredito istorijos bei kitus banko reikalavimus.

Kodėl neverta skolintis maksimalios banko siūlomos sumos?

Klausimas „kokią būsto paskolą galiu gauti pagal pajamas?“ dažnai suprantamas kaip siekis sužinoti didžiausią įmanomą sumą.

Tačiau finansiškai svarbesnis klausimas – kokią paskolos įmoką būtų galima patogiai mokėti daugelį metų.

Būsto kreditas dažnai tampa 20–30 metų trunkančiu finansiniu įsipareigojimu. Per šį laiką gali keistis pajamos, šeimos poreikiai, būsto išlaikymo išlaidos ir palūkanų normos.

Jeigu beveik visa laisva pajamų dalis skiriama paskolos įmokai, net nedidelis finansinės situacijos pasikeitimas gali sukelti sunkumų.

Todėl planuojant būsto pirkimą verta pasilikti erdvės taupymui, nenumatytoms išlaidoms ir finansiniam rezervui.

Kaip tiksliau sužinoti, kokią būsto paskolą galite gauti?

Preliminarų paskolos dydį galima apskaičiuoti savarankiškai. Tam naudinga oficiali Lietuvos banko būsto paskolos skaičiuoklė, kurioje galima palyginti skirtingas paskolos sumas, grąžinimo terminus ir palūkanų normas.

Vis dėlto skaičiuoklė negali įvertinti visų individualių aplinkybių, kurios turi įtakos banko sprendimui.

Todėl, norint sužinoti realias finansavimo galimybes, naudinga palyginti skirtingų kredito įstaigų sąlygas.

Tokiais atvejais gali padėti ir būsto paskolų konsultantai „Paskolų ekspertai“. Profesionalus individualios finansinės situacijos įvertinimas leidžia geriau pasiruošti pokalbiams su bankais, suprasti siūlomų sąlygų skirtumus ir priimti labiau pagrįstą sprendimą.

Ypač svarbu palyginti ne tik galimą paskolos sumą, bet ir palūkanas, mėnesio įmokas, papildomus mokesčius bei ilgalaikę kredito kainą.

Dažniausiai užduodami klausimai apie būsto paskolą pagal pajamas

Kokią būsto paskolą galiu gauti uždirbdamas 1 500 Eur?

Jeigu neturite kitų finansinių įsipareigojimų, pagal bendrąją 50 proc. DSTI ribą, taikant 6 proc. palūkanas ir 30 metų terminą, teoriškai būtų galima apskaičiuoti apie 125 000 Eur paskolą. Tačiau reali banko siūloma suma gali būti mažesnė.

Kiek reikia uždirbti norint gauti 150 000 Eur būsto paskolą?

150 000 Eur paskolos, grąžinamos per 30 metų, mėnesio įmoka su 6 proc. metinėmis palūkanomis būtų apie 899 Eur. Jei kitų įsipareigojimų nėra, vien pagal 50 proc. DSTI kriterijų reikėtų maždaug 1 800 Eur tvarių mėnesio pajamų atskaičius mokesčius. Bankas taip pat vertintų pragyvenimo išlaidas ir kitas aplinkybes.

Ar bankas vertina pajamas prieš mokesčius, ar po jų?

Vertinamos tvarios pajamos atskaičius mokesčius. Savarankiškai dirbančių asmenų atveju nustatant tvarias pajamas papildomai atsižvelgiama į veiklos išlaidas ir mokesčius.

Ar galiu gauti būsto paskolą turėdamas vartojimo kreditą?

Taip, tačiau vartojimo paskolos įmoka mažina pajamų dalį, kurią galima skirti būsto paskolai. Todėl turimas kreditas gali sumažinti maksimalią galimą būsto paskolos sumą.

Ar didesnis atlyginimas garantuoja didesnę paskolą?

Ne. Nors didesnės tvarios pajamos paprastai didina skolinimosi galimybes, bankas papildomai vertina kredito istoriją, finansinius įsipareigojimus, išlaidas ir įsigyjamą nekilnojamąjį turtą.

Būsto paskolos dydį lemia ne tik atlyginimas

Būsto paskola pagal pajamas yra tik preliminarus skaičiavimas, padedantis suprasti galimas finansavimo ribas. Galutinė paskolos suma priklauso nuo bendros finansinės situacijos ir konkretaus banko vertinimo.

Prieš renkantis būstą verta išsiaiškinti, kokią sumą galima pasiskolinti, tačiau dar svarbiau įvertinti, kokia mėnesio įmoka leis išlaikyti finansinį stabilumą.

Atsakingai pasirinkta būsto paskola turėtų padėti įgyvendinti būsto įsigijimo planus, o ne apriboti finansinę laisvę ateityje.