Dar visai neseniai 15 procentų pradinis įnašas daugeliui žmonių buvo viena didžiausių kliūčių įsigyti nuosavą būstą. Net ir turint stabilias pajamas bei galimybę mokėti mėnesines paskolos įmokas, sukaupti keliasdešimt tūkstančių eurų ne visada paprasta.

2026 metais situacija pasikeitė. Nuo rugpjūčio 1 dienos Lietuvoje įsigaliojo nauji Atsakingojo skolinimo nuostatai, kurie pirmąjį būstą perkantiems gyventojams suteikė galimybę pasinaudoti mažesniu pradiniu įnašu.

2026 metais minimalus pradinis įnašas būsto paskolai gali siekti 10, 15 arba 30 procentų. Konkretus dydis priklauso nuo to, ar žmogus perka pirmąjį būstą, ar anksčiau turėjo nekilnojamojo turto ir ar jau turi kitų būsto paskolų.

Tačiau mažesnis pradinio įnašo reikalavimas nereiškia, kad bankas automatiškai finansuos 90 procentų pasirinkto būsto kainos.

Koks pradinis įnašas būsto paskolai taikomas 2026 metais?

Lietuvos banko nustatyti reikalavimai numato skirtingus minimalius pradinio įnašo dydžius, priklausomai nuo būsto pirkėjo situacijos.

Nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d. galioja tokia tvarka:

Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, keičiant gyvenamąjį būstą arba grąžinus didelę dalį ankstesnės paskolos, gali būti taikomos išimtys.

Svarbu žinoti, kad tai yra minimalūs reikalavimai. Bankas gali prašyti didesnio pradinio įnašo, jeigu kliento finansinė padėtis arba įsigyjamas nekilnojamasis turtas kelia papildomą riziką.

Kam 2026 metais taikomas 10 procentų pradinis įnašas?

Vienas reikšmingiausių 2026 metų pokyčių – galimybė pirmąjį būstą įsigyti turint 10 proc. pradinį įnašą.

Tačiau ši galimybė skirta ne visiems būsto pirkėjams.

Pagal Lietuvos banko nustatytą tvarką 10 proc. minimalus pradinis įnašas gali būti taikomas žmogui, kuris ima pirmąją būsto paskolą pirmajam gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui įsigyti arba statyti.

Be to, paskolos gavėjas turi atitikti dar vieną svarbią sąlygą: jis negali turėti ir per pastaruosius penkerius metus negali būti turėjęs jokio nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto.

Tai reiškia, kad vertinamas ne tik anksčiau turėtas butas ar namas.

Pavyzdžiui, jeigu žmogus prieš trejus metus paveldėjo žemės sklypą ar garažą, jis gali neatitikti pirmojo būsto pirkėjui taikomų kriterijų.

Jeigu paskolą ima du asmenys, šias sąlygas turi atitikti abu bendraskoliai.

Todėl prieš planuojant būsto pirkimą verta išsiaiškinti, ar konkrečiu atveju iš tiesų galima pasinaudoti sumažintu pradiniu įnašu.

Ar 10 proc. pradinis įnašas reiškia, kad bankas privalo suteikti paskolą?

Ne. Lietuvos banko nustatytas minimalus pradinis įnašas nėra garantija, kad kredito įstaiga suteiks finansavimą būtent tokiomis sąlygomis.

Bankas papildomai vertina paskolos gavėjo pajamas, kredito istoriją, turimus finansinius įsipareigojimus ir įsigyjamo būsto vertę.

Jeigu žmogaus pajamos yra nepastovios arba perkamas mažiau likvidus nekilnojamasis turtas, kredito davėjas gali pareikalauti didesnės nuosavų lėšų dalies.

Todėl prieš pasirašant preliminarią būsto pirkimo sutartį naudinga gauti individualų finansinių galimybių įvertinimą.

Kiek pinigų reikia turėti pradiniam įnašui?

Pradinio įnašo suma priklauso nuo perkamo būsto kainos ir taikomo finansavimo dydžio.

Pavyzdžiui, jeigu būstas kainuoja 180 000 Eur, reikalinga nuosavų lėšų suma gali labai skirtis.

Lentelėje pateikti preliminarūs skaičiavimai, kai būsto pirkimo kaina sutampa su bankui priimtina turto verte. Konkreti reikalinga suma gali būti didesnė.

Pavyzdžiui, perkant 180 000 Eur vertės būstą, skirtumas tarp 10 ir 15 proc. pradinio įnašo sudaro 9 000 Eur.

Tai reikšminga suma, ypač jauniems žmonėms, kurie dar tik pradeda savarankišką finansinį gyvenimą.

Tačiau mažesnis pradinis įnašas reiškia ir didesnę paskolos sumą. Dėl to gali padidėti mėnesio įmokos ir bendra per paskolos laikotarpį sumokamų palūkanų suma.

Kodėl pradinis įnašas gali būti didesnis, nei tikėjotės?

Viena dažniausių būsto pirkėjų klaidų – pradinį įnašą skaičiuoti tik nuo pardavėjo prašomos kainos.

Tačiau bankas vertina ir nepriklausomo turto vertintojo nustatytą nekilnojamojo turto vertę.

Pagal atsakingojo skolinimo reikalavimus finansavimo santykis apskaičiuojamas atsižvelgiant į mažesnę iš dviejų sumų – būsto pirkimo kainą arba jo vertę.

Įsivaizduokime tokią situaciją:

Pirkėjas išsirenka butą, kurio pardavimo kaina yra 160 000 Eur. Jis planuoja pasinaudoti 10 proc. pradinio įnašo galimybe, todėl mano, kad jam pakaks 16 000 Eur santaupų.

Tačiau nepriklausomas vertintojas nustato, kad buto vertė yra 150 000 Eur.

Jeigu bankas sutinka finansuoti 90 proc. šios vertės, maksimali paskolos suma būtų 135 000 Eur.

Tokiu atveju pirkėjui reikėtų turėti ne 16 000 Eur, o 25 000 Eur nuosavų lėšų.

Todėl prieš įsipareigojant pirkti konkretų būstą svarbu įvertinti ne tik jo kainą, bet ir galimą banko finansavimo sumą.

Tai ypač aktualu perkant senesnės statybos, nestandartinio išplanavimo ar mažesnio likvidumo nekilnojamąjį turtą.

Ar galima gauti būsto paskolą be pradinio įnašo?

Įprastai būsto paskolai Lietuvoje reikalingas pradinis įnašas. Net ir po 2026 metais įsigaliojusių pakeitimų bendrasis minimalus reikalavimas pirmojo būsto pirkėjams siekia 10 procentų.

Be to, pagal Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatus pradinis įnašas negali būti finansuojamas papildomai pasiskolintomis lėšomis.

Tai reiškia, kad vartojimo paskolos paėmimas vien tam, kad būtų galima sumokėti pradinį įnašą, nėra tinkamas būdas įvykdyti šį reikalavimą.

Vis dėlto tam tikrais atvejais būsto pirkėjai gali pasinaudoti valstybės teikiama finansine parama.

Ar valstybės subsidija gali padėti padengti pradinį įnašą?

Taip, jeigu žmogus ar šeima atitinka konkrečios paramos programos reikalavimus.

Lietuvoje veikia kelios paramos būstui įsigyti priemonės. Viena jų – finansinė paskata pirmąjį būstą regionuose įsigyjančioms jaunoms šeimoms.

Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skelbiamą 2026 metų informaciją, šios programos subsidijos dydis priklauso nuo šeimos sudėties:

• Jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų arba auginančioms vieną vaiką, gali būti skiriama 10 proc. subsidija.

• Šeimoms, auginančioms du vaikus, – 12,5 proc.

• Šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų, – 15 proc.

Šios subsidijos skaičiuojamos nuo nustatytus reikalavimus atitinkančios būsto kredito sumos, kuri negali viršyti 87 000 Eur.

Paramai taikomi papildomi kriterijai, susiję su šeimos amžiumi, anksčiau turėtu būstu, įsigyjamo nekilnojamojo turto verte ir vietove.

Taip pat svarbu atskirti skirtingas valstybės paramos programas. Jų sąlygos, subsidijų dydžiai ir paraiškų teikimo tvarka nėra vienodi.

Todėl prieš planuojant būsto pirkimą verta pasitikrinti aktualią informaciją Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje.

Ar verta rinktis mažesnį pradinį įnašą, jeigu galima sumokėti daugiau?

Nors 10 proc. pradinis įnašas leidžia greičiau įsigyti būstą, jis ne visada yra finansiškai naudingiausias pasirinkimas.

Didesnis pradinis įnašas sumažina iš banko skolinamą sumą, todėl paprastai mažėja ir mėnesio paskolos įmokos.

Palyginkime du scenarijus:

Žmogus perka 200 000 Eur vertės būstą ir svarsto, ar sumokėti 10, ar 20 proc. pradinį įnašą.

Pirmuoju atveju jis pasiskolintų 180 000 Eur, antruoju – 160 000 Eur.

Jeigu abiem paskoloms būtų taikoma 4 proc. metinė palūkanų norma ir 30 metų grąžinimo terminas, preliminarios anuiteto įmokos būtų tokios:

Skaičiavimas iliustracinis. Daroma prielaida, kad palūkanų norma visą laikotarpį nesikeičia. Papildomi kredito mokesčiai neįtraukti.

Skirtumas sudaro maždaug 95 Eur per mėnesį.

Tačiau sprendžiant, kiek santaupų skirti pradiniam įnašui, nereikėtų pamiršti ir finansinio rezervo.

Jeigu didesnis pradinis įnašas pareikalautų beveik visų sukauptų pinigų, verta pagalvoti, kaip būtų padengiamos nenumatytos išlaidos.

Geriausias sprendimas priklauso nuo žmogaus pajamų stabilumo, turimų santaupų ir ilgalaikių finansinių tikslų.

Kaip pasiruošti pradiniam įnašui, kad būsto pirkimas vyktų sklandžiai?

Būsto pirkimas dažnai prasideda nuo nekilnojamojo turto skelbimų peržiūros. Tačiau finansiniu požiūriu naudingiau pirmiausia išsiaiškinti, kokios vertės būstą iš tikrųjų galima įsigyti.

Tam reikia įvertinti ne tik sukauptą pradinį įnašą, bet ir būsimas paskolos įmokas, papildomas sandorio išlaidas bei finansinį rezervą.

Prieš pradedant aktyvias būsto paieškas verta pasitikrinti, ar atitinkate 10 proc. pradinio įnašo kriterijus, ir išsiaiškinti, kokią paskolos sumą galėtų pasiūlyti skirtingi bankai.

Ne mažiau svarbu suprasti, kaip bankai vertins jūsų pajamas ir pasirinktą nekilnojamąjį turtą.

Kaip gali padėti būsto paskolų ekspertai?

Net ir žinant bendruosius Lietuvos banko reikalavimus, savarankiškai palyginti skirtingų kredito įstaigų pasiūlymus gali būti sudėtinga.

Vienas bankas gali pasiūlyti mažesnę maržą, tačiau nustatyti griežtesnius finansavimo reikalavimus. Kitas gali palankiau vertinti tam tikros rūšies pajamas, bet taikyti kitokias sutarties sąlygas.

Tokiose situacijose naudinga nepriklausoma konsultacija.

Paskolų ekspertai konsultuoja būsto finansavimo klausimais, padeda analizuoti kredito pasiūlymus ir atstovauja klientų interesams bendraujant su bankais.

Konsultacija gali būti ypač naudinga tiems, kurie planuoja pirkti pirmąjį būstą, dirba savarankiškai, turi nestandartinių pajamų arba nori išsiaiškinti, kokio dydžio pradinis įnašas būtų reikalingas jų situacijoje.

Svarbiausia – finansavimo sąlygas įvertinti dar prieš prisiimant įsipareigojimus būsto pardavėjui.

Dažniausiai užduodami klausimai apie pradinį įnašą 2026 metais

Ar 2026 metais visiems pakanka 10 proc. pradinio įnašo?

Ne. 10 proc. minimalus pradinis įnašas gali būti taikomas tik nustatytus kriterijus atitinkantiems pirmojo būsto pirkėjams. Kitais atvejais paprastai taikomas 15 arba 30 proc. reikalavimas.

Ar galima pasinaudoti 10 proc. pradiniu įnašu, jeigu anksčiau turėjau butą?

Tai priklauso nuo to, kada turėjote nekilnojamąjį turtą. Jeigu nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto turėjote per pastaruosius penkerius metus, 10 proc. pradinio įnašo lengvata paprastai netaikoma.

Ar 10 proc. pradinis įnašas galioja perkant būstą su sutuoktiniu?

Taip, tačiau abu bendraskoliai turi atitikti pirmojo būsto pirkėjams nustatytus kriterijus.

Ar pradinis įnašas skaičiuojamas nuo būsto kainos?

Vertinant minimalų pradinį įnašą, atsižvelgiama į mažesnę sumą – būsto pirkimo kainą arba bankui priimtiną turto vertę. Jeigu turto vertė mažesnė už pardavimo kainą, pirkėjui gali reikėti daugiau nuosavų lėšų.

Ar galima pradiniam įnašui panaudoti valstybės subsidiją?

Tam tikrais atvejais taip. Valstybės subsidijos gali būti naudojamos pradiniam įnašui padengti, jeigu pirkėjas atitinka konkrečios paramos programos sąlygas.

Ar bankas gali reikalauti 20 proc. pradinio įnašo, nors Lietuvos bankas leidžia 10 proc.?

Taip. Lietuvos banko nustatyti dydžiai yra minimalūs reikalavimai. Kredito davėjas, įvertinęs kliento finansinę situaciją ir įsigyjamą turtą, gali reikalauti didesnio pradinio įnašo.

Ką svarbiausia žinoti apie pradinį įnašą 2026 metais?

2026 metais įsigalioję pakeitimai atvėrė daugiau galimybių žmonėms, kurie planuoja įsigyti pirmąjį būstą, tačiau dar nėra sukaupę 15 proc. jo vertės.

Vis dėlto mažesnis pradinis įnašas nėra vienintelis kriterijus, lemiantis būsto paskolos suteikimą.

Bankas vertina pajamas, finansinius įsipareigojimus, kredito istoriją ir įsigyjamo nekilnojamojo turto vertę.

Todėl prieš priimant sprendimą verta išsiaiškinti ne tik tai, kiek santaupų reikia būstui įsigyti, bet ir kokios paskolos sąlygos būtų finansiškai saugios ilgalaikėje perspektyvoje.

Nuosavo būsto įsigijimas turėtų prasidėti ne nuo didžiausios įmanomos paskolos paieškų, o nuo aiškaus savo finansinių galimybių įvertinimo.