Kada verslui geriau nesiskolinti

Marius Jansonas – 3 vaikų tėtis ir pirmasis nepriklausomas paskolų ekspertas Lietuvoje. Jo pranešimą apie verslo formas turėjo progos klausyti, įsidėmėjo ir itin šiltai sutiko pirmosios edukacinės konferencijos „Aš – versli mama“ dalyvės. Šį kartą Marių kalbiname kaip Verslo kreditų konferencijos, organizatorių. Kiek potencialus bankų finansavimo paslaugų klientas gali būti smulkus mamos verslas, kurio apyvartos dar nesiekia PVM mokėtojo ribos, t. y. 45 000 eurų per metus? Galbūt tokiam verslui lieka tikėtis tik finansavimo iš garsiosios trijulės – šeimos, draugų ir kvailių?

Versle labai svarbu iš anksto apsibrėžti, kiek tu nori uždirbti. Jeigu mamai prioritetas yra verslas, o ne šeima ir vaikai, šeimos reikalus neišvengiamai teks aukoti. Kita vertus, kad ir kaip vertintum, bet investicijos į vaikus yra tarsi maži versliukai, kurie užtikrina, kad senatvėje tau padės ne pensijų fondai, o tavo išauginti ir išlavinti vaikai, jei su jais ryšys bus geras.

Jei pradžioje mama nenori didelių iššūkių ir jos prioritetas yra susikurti sau darbo vietą, erdvę saviraiškai, laisvai planuoti savo laiką ir užsidirbti pinigų savoms reikmėms, tai ir reikia aiškiai įvardyti. Galima teigti, kad nuoseklus ir neskubus verslo augimas yra geriau negu staigūs pakilimai, kuriuos paskui keičia dvigubai didesni kritimai, lydimi kredito sutarčių nutraukimo ir kitų nemalonumų.

Verslas privalo suvokti, kad bendraujant dėl kreditų su bankais, šie nelabai turi gailesčio gyslelę, nes jų tikslas pirmiausia yra išsaugoti savo verslą. Todėl rekomenduoju 3–5 metų amžiaus verslui išmokti gauti pinigų kitais būdais, jeigu bankas jų neduoda. Pavyzdžiui, galima kreiptis sutelktinio investavimo.

Beje, tokia pat sutelktinio investavimo platforma gali tapti ir giminės ar artimieji. Matydami ir žinodami, ką tavo verslas daro, galbūt jie gali patikėti jam 1000 eurų, o tu už tą paskolintą tūkstantį gale metų jiems sumokėti 1100 eurų. Jeigu tau gaila už tūkstantį eurų sumokėti 100 eurų palūkanų, labai gali būti, kad dar nesi pasiruošęs dideliam verslui.

Pastebiu, kad verslininkai dažnai linkę ignoruoti verslo planą ir kažkodėl galvoja, kad jo reikia tik bankui. Tikrai ne! Verslo planą turi pasidėlioti visada, kai tik pradedi verslą. Turi žinoti, kur nori atsidurti po 2, 5 ar 10 metų. Ir jei po tų 10 metų planuoji turėti 200 000 ar 500 000 eurų apyvartą, turi aiškiai suvokti, kad tam reikės partnerių – privačių arba institucinių. Taigi, iki to laiko turėsi įgyti pakankamai kompetencijos versle, kad partneriai ar investuotojai norėtų į jį ateiti. Visi turi matyti, kad tu žinai, ką darai.

Didelis verslas prasideda tada, kai tave ima vertinti kaip patikimą partnerį. Pirmiausia atsakomybės treniruotes vertėtų pradėti skolinantis iš mamos ar tėčio ir stebint save, kaip gebu susidoroti su įsipareigojimais, kaip stengiuosi pakelti apyvartą, kad paskolą grąžinčiau. Tėvai dar gali būti atlaidesni ir paversti paskolą garbės skola, tačiau bankuose ir mokesčiuose taip nebus. Nors iš šių įstaigų pusės gražiai deklaruojamas supratingumas ir geranoriškumas iškilus sunkumams, tačiau tam, kad tuo geranoriškumu pasinaudotum, tenka mesti visus darbus, daryti jiems verslo planus, rašyti motyvacijas ir galiausiai galimai patirti dar didesnių nuostolių.

Taigi pirmieji bandymai pasiskolinti verslui turėtų prasidėti ne nuo lindimo į bankus, o nuo giminių ar artimųjų. Nors, žinoma, šiuo atveju gerus ir pašlijusius santykius gali skirti labai plona linija.

O kada verslui reikėtų pradėti galvoti apie paskolą?

Neturėtų būti taip, kad monotoniškai vedžiau verslą, bet apyvarta šiek tiek nukrito, tad ta proga laikinai pasiskolinsiu. Šiuo atveju galioja pasakymas „gerai jau buvo“, nes ateityje gali taip gerai ir nebebūti. Tokiose situacijose jokiu būdu negalima skolintis. Skolinimasis turi būti apgalvotas ir pamatuotas. Jeigu sugalvojau nusipirkti siuvamąją mašiną, kuri kainuoja 5000 eurų, turiu išsiklausinėti, išsianalizuoti ir suprasti, ar tikrai taip daugėja užsakymų ir realizacijos galimybių, kad neišvengiamai būtina investuoti į gamybinius pajėgumus juos perkant. Galbūt siuvamosios nebūtina pirkti, o galima išsinuomoti?

Planuodami verslo plėtrą, pradėkime nuo antro galo – versle visada svarbiausia yra garantuotas klientų srautas ir ateinantys pinigai. Paskola yra paskutinis dalykas, taškas viso verslo sakinio gale. Jei yra užsakovas, yra įrengimai, aš darau darbą profesionaliai, kokybiškai ir man trūksta tik mažos smulkmenos – pinigų, tada eik ir skolinkis. Bet jeigu nematai, kaip tie pinigai gali ateiti į įmonę, geriau nesiskolink ir tenkinkis tuo, ką uždirbi dabar – taip bus saugiau, negu imti paskolą ir plėstis, neturint realizacijos rinkų.

Kita vertus, didelio verslo neužauginsi, neturėdamas apyvartinių lėšų. Šaunu, jei šeimoje yra turinčių verslus ir galinčių paskolinti lėšų, teikti konsultacinę pagalbą. Deja, mūsų nepriklausomybė dar labai jauna ir šeimos verslų tradicijos neturime. Vos keli verslininkai gali kompetentingai pasidalinti savo patirtimi ir įžvalgomis. Neatsitiktinai pastebėjome, kad dauguma verslų bankrutuoja tada, kai pasiima kreditus. Ne paskutinėje vietoje būna ir siekis vos sukūrus verslą kuo greičiau turėti aukštesnę gyvenimo kokybę, prestižą – su tuo susiduria visi jauni verslai. Tačiau įmonės apyvartai smuktelėjus 20 proc., gerovė ima griūti kaip kortų namelis, svarbiausiems šeimos gerovės elementams – būstui, automobiliui ir pan., išsaugoti tenka imti iš verslo pinigus.