1. Kas gali gauti paskolą nekilnojamam turtui isigyti ir kaip vertinamos gaunamos pajamos
Būsto paskola gali būti suteikta fiziniam asmeniui, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Svarbiausias kriterijus – pastovios, oficialios pajamos, leidžiančios užtikrinti paskolos grąžinimą. Norint gauti paskolą, asmuo turi būti pilnametis (nuo 18 metų) ir dažniausiai – bent 6 mėnesius dirbantis dabartinėje darbovietėje be bandomojo laikotarpio.
Jei darbo vieta neseniai keitėsi, tačiau perėjimas buvo be pertraukų, o pajamos liko stabilios, tai taip pat gali būti vertinama teigiamai. Savarankiškai dirbantys asmenys – vykdantys individualią veiklą, turintys mažąją bendriją ar dirbantys su verslo liudijimu – taip pat gali gauti paskolą, jei jų veikla yra stabili, tęstinė ir pajamos įrodomos deklaracijomis bent 2 metus iš eilės.
Pajamos vertinamos skaičiuojant vadinamąjį DTI (angl. Debt-to-Income) santykį – tai dalis pajamų, kuri gali būti skirta visiems finansiniams įsipareigojimams. Pagal Lietuvos Banko rekomendacijas, kredito įmokos neturėtų viršyti 40 % nuo tvarių mėnesio pajamų. Taip pat būtina užtikrinti, kad po visų įmokų vienam šeimos nariui liktų ne mažiau kaip apie 500 Eur pragyvenimui.
Pavyzdys: Jei dviejų asmenų šeimos bendros mėnesinės pajamos „į rankas“ siekia 2000 Eur, tai paskolai gali būti skiriama apie 800 Eur/mėn. – tai galėtų leisti gauti būsto paskolą, kurios suma siektų apie 140 000–150 000 Eur (priklausomai nuo termino ir palūkanų normos).
Jei turite kitų finansinių įsipareigojimų – vartojamųjų paskolų, lizingų, alimentų – šie įsipareigojimai mažina tą dalį pajamų, kurią galima skirti naujam kreditui. Todėl prieš teikiant paraišką būsto paskolai, svarbu įsivertinti visus aktyvius įsipareigojimus.
2. Kokiam terminui galima gauti būsto paskolą
Pagal atsakingo skolinimosi nuostatus, maksimalus būsto paskolos terminas – 30 metų, tačiau paskolos grąžinimas turi būti baigtas iki klientui sukanka 65–70 metų (priklausomai nuo banko politikos). Kuo ilgesnis laikotarpis, tuo mažesnė mėnesinė įmoka, tačiau bendra paskolos kaina (sumokėtos palūkanos) bus didesnė.
Pavyzdys: 35 metų asmuo gali gauti 100 000 Eur paskolą 30 metų laikotarpiui. Tokiu atveju mėnesinė įmoka būtų, pavyzdžiui, apie 537 Eur. Tačiau jeigu bankas paskolą suteiktų tik 20 metų laikotarpiui, įmoka padidėtų iki maždaug 660 Eur/mėn. – tai gali viršyti leistiną įsipareigojimų ir pajamų santykį, ir paskola gali būti nesuteikta.
Kiekvienas bankas taiko savo vidines taisykles, todėl skirtingų kredito įstaigų pasiūlymai gali ženkliai skirtis. Būtent todėl verta kreiptis į keletą bankų ar pasitelkti paskolų konsultantus, kurie padeda palyginti pasiūlymus ir atrasti tinkamiausią variantą pagal jūsų situaciją.
3. Kokia valiuta gali būti suteikiami būsto kreditai?
Lietuvoje esantys bankai būsto kreditą suteikia tik eurais.
4. Kokio dydžio kreditą galima gauti
Būsto paskolos dydis priklauso nuo turto tipo, jo vertės ir jūsų finansinės situacijos.
Bendra tvarka:
Naujos statybos būstui: galima gauti iki 85 % būsto vertės paskolą.
Senos statybos būstui: paprastai finansuojama 80–85 % būsto vertės.
Perkant antrą ar trečią būstą (t. y. investicinį NT): finansavimas gali siekti tik 50–80 % nuo būsto vertės.
Svarbu įsivertinti, kad bankai vertina būsto likvidumą, jo būklę, vietą ir kitus veiksnius, galinčius turėti įtakos paskolos dydžiui.
5. Banko marža
Būsto paskolos palūkanas sudaro dvi dalys:
Bazinė palūkanų norma (dažniausiai – EURIBOR).
Banko marža – tai banko uždarbis (pelno procentas), kurį kiekvienas bankas nustato individualiai.
Ką svarbu žinoti:
Nuo 2022 m. LIBOR ir VILIBOR nebetaikomos naujose paskolų sutartyse.
EURIBOR šiuo metu yra pagrindinė bazinė norma Lietuvoje.
Banko marža gali skirtis net keliais procentais tarp bankų – todėl labai svarbu palyginti skirtingus pasiūlymus.
Pavyzdžiui:
Jei EURIBOR yra 3,7 %, o banko marža – 1,9 %, jūsų bendra palūkanų norma bus 5,6 %.
Svarbu: Net ir esant mažam EURIBOR, aukšta marža ženkliai padidina bendrą paskolos kainą, todėl rekomenduojama kreiptis į specialistus, kurie padės rasti geriausią pasiūlymą.
6. Fiksuota arba kintama palūkanų norma
Renkantis būsto paskolą, vienas svarbiausių sprendimų – palūkanų tipo pasirinkimas: fiksuotos ar kintamos.
Fiksuotos palūkanos:
Galioja nustatytą laikotarpį – dažniausiai 5–10 metų, kai kurie bankai siūlo ir iki 15 metų.
Įmoka nesikeičia, net jei rinkos palūkanos keičiasi.
Po fiksuoto laikotarpio dažniausiai pereinama prie kintamų palūkanų.
Pvz.: jei paskolos įmoka yra 490 €, ji išlieka pastovi visą fiksuotų palūkanų laikotarpį.
Kintamos palūkanos:
Palūkanų norma susideda iš EURIBOR + banko marža.
EURIBOR atnaujinamas kas 3, 6 arba 12 mėn., priklausomai nuo pasirinkto laikotarpio.
Įmoka gali kisti – didėti arba mažėti priklausomai nuo EURIBOR pokyčių.
Pvz.: jei EURIBOR kyla, paskolos įmoka po peržiūros gali didėti, tarkime, nuo 490 € iki 530 € ar daugiau.
Ką reikia žinoti:
Nuo 2017 m. pagal atsakingo skolinimosi nuostatas, ilgesnėms nei 10 metų trukmės paskoloms privalomai taikoma kintama palūkanų norma, nebent bankas sutinka fiksuoti visam laikotarpiui.
Fiksuotas palūkanas visam terminui galima gauti tik išimtiniais atvejais, individualiai derantis su banku.
7. Kredito grąžinimo metodai
Kredito grąžinimo metodai: anuitetas ar linijinis?
Kai gaunate būsto paskolą, galite pasirinkti vieną iš dviejų grąžinimo būdų:
Anuitetinis metodas (vienodos įmokos)
Kas mėnesį mokate tą pačią įmoką (pvz., 537 €).
Pradžioje didesnę dalį sudaro palūkanos, vėliau – kredito dalis.
Lengviau planuoti biudžetą, nes mokėjimas nekinta.
Jei imsite 100 000 € paskolą, per visą laikotarpį sumokėsite apie 72 000–93 000 € palūkanų (priklausomai nuo palūkanų normos).
Linijinis metodas (mažėjančios įmokos)
Kiekvieną mėnesį mokate pastovią kredito dalį + palūkanas nuo likučio.
Įmoka mažėja palaipsniui, nes kredito likutis nuolat mažėja.
Tinka žmonėms su didesnėmis pradinėmis pajamomis.
Pradžioje įmoka gali siekti 694 €, bet bendra sumokėta palūkanų suma bus mažesnė – apie 60 000–75 000 €.
Lyginant:
| Grąžinimo būdas | Mėnesio įmoka (pradžioje) | Bendra palūkanų suma |
|---|---|---|
| Anuitetinis | ~537 € | ~72 000–93 000 € |
| Linijinis | ~694 € | ~60 000–75 000 € |
Ką pasirinkti?
Jeigu ir Jūs norite susidaryti paskolos grąžinimo planą su 10 – 15 variantų, kaip greičiau grąžinti kreditą, prašome registruotis kontaktuose nurodytu telefonu.
8. Kokie dokumentai reikalingi norint gauti būsto paskolą
Pagrindiniai dokumentai
Asmens tapatybės dokumentas – pasas arba asmens tapatybės kortelė.
Socialinio draudimo pažymėjimas (jeigu bankas prašo).
Užpildyta paskolos paraiška – banko arba finansų tarpininko pateiktoje formoje.
Pažyma apie pastovias pajamas – paprastai prašoma informacijos apie pajamas už paskutinius 6–24 mėn. (gali būti atlyginimo išrašai arba Sodra/VMI pažymos).
Papildomi dokumentai savarankiškai dirbantiems
Jeigu dirbate pagal individualią veiklą, su verslo liudijimu arba turite individualią įmonę, dažniausiai reikia papildomai pateikti:
Individualios veiklos ar įmonės registracijos dokumentas.
Paskutinių 2 metų finansinės ataskaitos – pelno (nuostolio) ataskaita ir balansas.
Veiklos aprašymas – trumpas verslo pobūdžio ir pajamų šaltinių apibūdinimas.
Pažymos iš VMI ir „Sodros“, patvirtinančios, kad nėra skolų šioms institucijoms.
Metinės pajamų ir turto deklaracijos kopijos, jei jos yra privalomos pagal įstatymus.
Esamų finansinių įsipareigojimų (lizingų, vartojamųjų paskolų) sutarčių kopijos.
Nepriklausomo turto vertintojo parengtas turto vertinimas, jei įkeičiamas turtas – būtinas paskolos užtikrinimui.
Papildomi pastebėjimai
Turto vertinimo ataskaita turi būti atlikta bankui priimtino vertintojo.
Kai kurie bankai gali prašyti papildomų dokumentų, priklausomai nuo jūsų situacijos (pvz., vaikų išlaikymo įsipareigojimai, alimentai, papildomos veiklos pajamos ir kt.).
Dokumentai turi būti aktualūs ir tikslūs – netikslumai gali atidėti paskolos išdavimo procesą.
9. Kaip vertinamos savarankiškų asmenų pajamos?
Jeigu dirbate pagal individualią veiklą, turite mažąją bendriją ar dirbate su verslo liudijimu, jūsų pajamos vertinamos pagal:
- pateiktas metines pajamų deklaracijas
- PVM ataskaitas
- ir (jei aktualu) veiklos žurnalus.
Dažniausiai vertinamos dvejų paskutinių metų pajamos, o bankai atsižvelgia ir į pajamų tvarumą bei veiklos pobūdį. Vertinant šią informaciją, gali būti taikomas korekcinis koeficientas – t. y., bankas gali įvertinti tik dalį deklaruotų pajamų.
Svarbu suprasti, kad bankai vertina ne tik skaičius, bet ir bendrą finansinį elgesį: ar sąskaitose matoma stabilumas, ar nėra uždelstų įsipareigojimų, kokia yra jūsų kredito istorija.